Kaip jogos mokslas veikia smegenis

Joga tiesiogiai veikia smegenų veiklą , todėl ilgalaikė pažintinė ir emocinė nauda. Moksliniai tyrimai parodė, kad joga gali pakeisti smegenų struktūrą, padidinti pilkosios medžiagos kiekį ir pagerinti nervų ryšį.

Reguliarus jogos užsiėmimas skatina gama aminosviesto rūgšties (GABA) – neurotransmiterio, atsakingo už nerimo mažinimą ir atsipalaidavimą, gamybą . Žemas GABA kiekis dažnai yra susijęs su stresu, depresija ir nuotaikos sutrikimais . Didindama GABA aktyvumą, joga padeda pagerinti emocinę pusiausvyrą ir protinį aiškumą .

Tyrimai, naudojant smegenų vaizdavimo technologijas, taip pat parodė, kad joga sustiprina prefrontalinės žievės , regiono, atsakingo už sprendimų priėmimą, susikaupimą ir savimonę, veiklą. Jogos praktika stiprina pažinimo funkciją , kuri yra būtina norint efektyviai atlikti kasdienes užduotis.

Jogos mokslas ir streso mažinimas

Vienas iš labiausiai dokumentuotų jogos privalumų yra jos gebėjimas sumažinti stresą . Parasimpatinė nervų sistema (PNS) , dar vadinama „poilsio ir virškinimo“ sistema, aktyvuojama jogos praktikos metu. Šis aktyvinimas padeda neutralizuoti „kovok arba bėk“ reakciją , kuri suveikia stresinėse situacijose.

Moksliniai tyrimai rodo, kad joga mažina kortizolio , pagrindinio streso hormono, kiekį. Lėtinis kortizolio kiekis yra susijęs su nerimu, svorio padidėjimu ir susilpnėjusia imunine funkcija . Mažindama kortizolio kiekį, joga padeda sukurti atsipalaidavimo ir vidinės ramybės būseną .

Gilus kvėpavimas (pranajama) taip pat padeda sumažinti stresą. Tyrimai rodo, kad lėtas, kontroliuojamas kvėpavimas sustiprina klajoklio nervo veiklą , o tai skatina ramybės ir emocinio atsparumo jausmą.

Kaip joga stiprina psichinę sveikatą

Joga buvo plačiai pripažinta kaip natūrali priemonė nuo nerimo, depresijos ir PTSD . Sąmoningumo, judėjimo ir kvėpavimo kontrolės derinys padeda reguliuoti emocines reakcijas ir padidinti teigiamą mąstymą.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad joga padidina serotonino ir dopamino – „geros savijautos“ neuromediatorių – kiekį . Šios cheminės medžiagos yra atsakingos už laimę, motyvaciją ir emocinį stabilumą . Reguliari jogos praktika taip pat buvo susijusi su depresijos simptomų sumažėjimu ir bendros savijautos pagerėjimu.

Tyrimai, atlikti su asmenimis, sergančiais potrauminio streso sutrikimu (PTSD), parodė, kad joga padeda pakeisti smegenų reakciją į traumą . Sąmoningai judėdami ir kontroliuojant kvėpavimą, praktikai gali efektyviau apdoroti emocijas ir sukurti didesnį emocinį atsparumą.

Jogos poveikis nervų sistemai

Joga daro didelį poveikį autonominei nervų sistemai , kuri kontroliuoja nevalingas kūno funkcijas, tokias kaip širdies susitraukimų dažnis, virškinimas ir kvėpavimo funkcija .

Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad joga stiprina vagos tonusą , o tai pagerina organizmo gebėjimą persijungti iš atsako į stresą (simpatinė nervų sistema) ir iš atsipalaidavimo (parasimpatinė nervų sistema). Aukštesnis vagos tonusas yra susijęs su geresniu emociniu reguliavimu, pagerėjusia širdies sveikata ir stipresniu imunitetu .

Kitas svarbus jogos aspektas yra jos gebėjimas skatinti neuroplastiškumą , smegenų gebėjimą persitvarkyti ir formuoti naujas nervines jungtis. Tai ypač naudinga asmenims, sveikstantiems po neurologinių sutrikimų, smegenų traumų ar lėtinio streso .

Jogos ir fizinės sveikatos mokslas

Pagerina lankstumą ir mobilumą

Joga ištempia ir ilgina raumenis, skatina sąnarių sveikatą ir judrumą . Tyrimai rodo, kad nuosekli jogos praktika padidina raumenų elastingumą , sumažina traumų riziką ir pagerina judesių efektyvumą.

Stiprina raumenų ir kaulų sistemą

Skirtingai nuo tradicinės sunkiosios atletikos, joga ugdo funkcinę jėgą naudodama kūno svorį pasipriešinimui. Tyrimai parodė, kad joga pagerina kaulų tankį, raumenų ištvermę ir šerdies stabilumą , sumažindama osteoporozės ir su amžiumi susijusio raumenų praradimo riziką .

Pagerina širdies ir kraujagyslių sveikatą

Moksliniai tyrimai patvirtina mintį, kad joga gerina širdies sveikatą, mažindama kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir širdies ritmo kintamumą . Kardiologijos žurnale paskelbtame tyrime nustatyta, kad reguliari jogos praktika žymiai sumažina hipertenziją ir pagerina kraujotakos funkciją .

Padidina Imunitetą

Įrodyta, kad joga stiprina imuninę sistemą , sumažindama uždegimą ir padidindama imuninių ląstelių aktyvumą. Tyrimai rodo, kad joga padidina antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybą , o tai padeda organizmui veiksmingiau kovoti su infekcijomis.

Mokslas už kvėpavimo (Pranayama)

Kvėpavimo pratimai, arba pranajama , vaidina lemiamą vaidmenį jogos moksle . Kontroliuojami kvėpavimo metodai turi įtakos deguonies kiekiui, anglies dioksido balansui ir nervų sistemos funkcijai .

Tyrimai parodė, kad lėtas, gilus kvėpavimas suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą , dėl to sumažėja kraujospūdis, sumažėja širdies susitraukimų dažnis ir padidėja atsipalaidavimas .

Pagrindinė mokslinė išvada yra ta, kad kvėpavimo pratimai padidina plaučių talpą ir pagerina kvėpavimo efektyvumą . Tai ypač naudinga asmenims, sergantiems astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir kitomis plaučių ligomis .

Moksliniai įrodymai apie ilgalaikę naudą

Lėtinių ligų valdymas

Tyrimai patvirtina jogos vaidmenį gydant įvairias lėtines ligas. Jogos mokslas parodė ypatingą pažadą sprendžiant tokias problemas kaip lėtinis skausmas, autoimuninės ligos ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

Senėjimas ir ilgaamžiškumas

Tyrimai, nagrinėjantys mokslą apie jogos poveikį senėjimui, atskleidė galimą naudą palaikant fizines ir pažinimo funkcijas visą gyvenimą. Atrodo, kad reguliari praktika palaiko sveiką senėjimą tiek ląstelių, tiek sisteminiu lygiu.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip joga veikia smegenų chemiją?

Jogos mokslas rodo, kad reguliari praktika daro įtaką neuromediatorių gamybai, padidindama naudingų cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ir GABA, kiekį ir sumažindama streso hormonų kiekį. Ši cheminė pusiausvyra skatina geresnį nuotaikos reguliavimą ir sumažina nerimą.

Ar joga tikrai gali pagerinti fizinę sveikatą?

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad joga suteikia visapusišką fizinę naudą, įskaitant geresnę širdies ir kraujagyslių sveikatą, didesnį lankstumą, jėgą ir geresnę kvėpavimo funkciją. Jogos mokslas parodo šiuos patobulinimus per išmatuojamus fiziologinius pokyčius.

Kuo joga skiriasi nuo įprastų pratimų?

Jogos mokslas atskleidžia, kad unikalus fizinio judesio, kvėpavimo technikų ir meditacijos derinys sukuria visapusiškesnius efektus nei vien tradiciniai pratimai. Ši integracija vienu metu veikia kelias kūno sistemas.

Kiek laiko užtrunka, kol pamatysite jogos naudą?

Tyrimai rodo, kad kai kurie privalumai, pavyzdžiui, sumažėjęs stresas ir geresnis lankstumas, gali atsirasti per kelias savaites nuo reguliarios praktikos. Tačiau jogos mokslas rodo, kad gilesni fiziologiniai pokyčiai paprastai išsivysto per nuoseklios praktikos mėnesius.

Ar moksliškai įrodyta, kad joga padeda įveikti stresą?

Taip, keli moksliniai tyrimai parodė, kad joga mažina stresą dėl išmatuojamų kortizolio lygio pokyčių, širdies ritmo kintamumo ir smegenų bangų modelių. Jogos mokslas pateikia aiškių šios streso valdymo naudos įrodymų.

Ar joga gali pagerinti pažinimo funkciją?

Jogos mokslo tyrimai rodo, kad nuolatinių praktikuojančių žmonių dėmesys, atmintis ir bendras pažinimo efektyvumas gerokai pagerėjo. Šią naudą patvirtina pastebimi smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai.

Kaip joga veikia ląstelių sveikatą?

Jogos mokslas atskleidžia, kad reguliari praktika gali paveikti ląstelių sveikatą įvairiais mechanizmais, įskaitant sumažintą uždegimą, pagerintą mitochondrijų funkciją ir galimą poveikį genetinei raiškai.

Verdiktas

Jogos mokslas pateikia įtikinamų įrodymų apie jos visapusišką naudą žmonių sveikatai ir gerovei. Atlikdami kruopštų mokslinį tyrimą, tyrėjai patvirtino daug tradicinių teiginių apie jogos poveikį ir atskleidė naujus mechanizmus, kuriais ji veikia mūsų kūną ir protą. Fizinių pozų, kvėpavimo technikų ir meditacijos integravimas sukuria unikalų ir galingą požiūrį į sveikatos palaikymą ir stiprinimą.

Šiuolaikiniai tyrimai ir toliau plečia mūsų supratimą apie tai, kaip joga veikia žmogaus fiziologiją ir psichologiją. Jogos mokslas rodo, kad reguliari praktika gali žymiai pagerinti fizinę sveikatą, psichinę gerovę ir pažinimo funkcijas. Šie privalumai apima nuo ląstelių lygio iki bendros sistemos funkcijos, palaikant jogos, kaip vertingos sveikatos palaikymo ir gerinimo šiuolaikiniame pasaulyje, vaidmenį.

Tęsiant mokslinius tyrimus, galime tikėtis dar daugiau sužinoti apie mechanizmus, kuriais joga daro įtaką žmonių sveikatai. Vis daugiau įrodymų, patvirtinančių jogos mokslą, rodo, kad ši senovinė praktika ir toliau vaidins svarbų vaidmenį šiuolaikinėse sveikatos priežiūros ir sveikatingumo srityse.

Cindy